Toksiški santykiai ar įprasti poros nesutarimai?

Atsakymas man netruko išplaukti į paviršių ir panorau pasidalyti savo subjektyvia nuomone, kuri gali būti vertinga kitoms moterims, o gal daugiau aiškumo net gali išgelbėti jūsų santykius.

Nesiplėtosiu į toksiškų santykių žodyno aprašą, kurį pati perskaičiau tik visai neseniai – verčiau pasidalinsiu savo žemišku praktiniu supratimu kuo toksiški santykiai skiriasi nuo įprastų nedarnių santykių. Plėtotis į tai noriu, kad galbūt padėčiau išvengti nesusipratimų ir nebūtinų skyrybų. Vis aplink girdžiu frazes „buvau toksiškuose santykiuose“ ir peršasi išvada, kad šis terminas vartojamas per daug dažnai ir atsainiai. Taip, tokių santykių išties daug. Bet ar visi iš nelaimingumo ir akligatvio būsenos nutraukti santykiai iš tiesų buvo toksiški, drįstu stipriai abejoti. Todėl ir panorau tai plačiau paanalizuoti iš savo perspektyvos bei apimant kitų moterų istorijas. Juk būtų gaila uždėti klaidingą etiketę santykiams, kuriems būtų galima padėti tiesiog labiau juos subalansuojant. Kartais žmonės tiesiog nemoka geriau kurti santykių, daro klaidas, kurios sukaupia galybę nemalonių pasekmių, o tas chaosas nurašomas, kaip toksiški santykiai.

Galiu išskirti vieną esminį punktą, kuris mano supratime atskiria toksiškus santykius nuo įprastų santykių problemų – negalėjimas subalansuoti ryšio, net jei imamasi psichologiškai teisingų veiksmų. Paprasčiau kalbant, dauguma santykių problemų susikaupia, nes abi pusės neša atsakomybę ne taip kaip būtų harmoninga. Galbūt plačiau apie tai kada pakalbėsiu kitame straipsnyje. Esmė ta, kad vienos pusės elgesys visada įtakoja partnerio elgseną ir sukuria tam tikrą hierarchiją. Tad bet koks nuokrypis nuo adekvačios psichologinės normos, dažniausiai sukuria disonansą, kuriame nė vienas nelieka laimingas. Paprastas to pavyzdys – kur yra „auka“ atsiras ir „agresorius“. Kas neretai pastebima gerų moterų atveju, kurių vyrai į jų gerumą toli gražu neatsako tuo pačiu. Ilgainiui tokiuose santykiuose pastebima tendencija – kuo moteris stengiasi būti geresnė, tuo vyras tampa nepagarbesnis bei agresyvesnis, kitaip tariant, negatyviai dominuojantis. Tikriausiai, vestuvių dieną jie nuoširdžiai norėjo, kad sąjunga tęstųsi ilgai ir laimingai, bet galiausiai po truputį, net nepastebimai susidėlioja taip, kad gyvenimas tame santykyje tampa nemielas nė vienai pusei. Klausimas jums vidiniam pamąstymui – ar aprašytu pavyzdžiu santykiai buvo toksiški?

Viena vertus gali atrodyti, jog toksiški, nes viskas tapo blogai, neteisinga ir skaudu, o niekas net nebepamena kaip buvo pradžioje. Tačiau aš iš tiek konteksto pastebiu tik santykių išsibalansavimą be toksiškumo įrodymų. Deja, dažnai tai yra tas taškas, kai įprastai vyksta visai nedraugiškos skyrybos ir nelieka galimybės sužinoti ar galėjo susidėlioti kitaip... Nes daugeliu atveju niekas laiku ir nepabando santykių subalansuoti, kad jie išties priartėtų prie psichologinės darnos. Dauguma tiesiog ilgai ir intensyviai laviruoja savo įsitikinimais apie santykių kūrimą, kurie akivaizdžiai neveikia, jei ryšys blogėja. Matau daug gerų moterų, kurioms nepavyksta tik todėl, kad vyras negalvoja panašiai kaip jos. Vien jų gerumo nepakanka sukurti santykių harmoniją. Neretai reikia ir kitų „įrankių“, kurie padeda pamatyti kiek įmanoma sveikai subalansuoti santykius.

TIK PER SVEIKO BALANSO SIEKIAMYBĘ GALIMA REALIAI ĮVERTINTI AR SANTYKIAI IŠ TIESŲ TOKSIŠKI, AR TAI VISO LABO NESUSIKALBĖJIMO PASEKMĖ PLAČIĄJA PRASME.

Grįžtant prie „aukos“ metaforos, tai paprasta paaiškinti tuo, kad aukai nustojus būti aukos pozicijoje, išeinama iš susiformavusio „psichologinio žaidimo“, o „agresoriaus“ vaidmuo jam nebeneša siekiamų rezultatų, toks dominavimas nebeduoda naudos jam pačiam. Suprantama, viskas turi keistis kuo švelniau ir natūraliau, kad padidėjęs partnerio pasipriešinimas kintančioms „žaidimo taisyklėms“ nesugriautų visko galutinai. Čia reikalingi keli „įrankiai“, kad būtų galima tikėtis gero ilgalaikio pokyčio. Tiesiog pareikšti partneriui, kad nuo šiol viskas bus kitaip – tikrai neužteks ir rizikuojama kristi į dar didesnę neviltį po nesėkmės. Todėl tokia pokyčių kelionė yra saugesnė su specialistu. Nerizikuokite savo gerove aklų bandymų būdu.

Tinkamai pajudinus susidariusį disbalansą, po kurio laiko pradedama matyti koks partnerio „atsakas“ vyksta. Gana dažnai santykiai pradeda labiau susibalansuoti ir bendravimas pagerėja, net vienai pusei pasitelkus veiksmingesnę taktiką (įtraukiant platesnį psichologinių žinių išmanymą).

Deja, pasitaiko ir taip, kad kita pusė nesikeičia ir lieka „žaisti“ pagal savo senas taisykles. Būtent tokius atvejus ir esu linkusi laikyti toksiškais santykiais - kai adekvatus vienos pusės elgesys niekaip negali įtakoti partnerio elgsenos pokyčio. „Agresorius“ toliau lieka agresoriumi, nors „aukos“ nebeliko ir niekas nebyliai nebemotyvuoja jo dominavimo. Tai jau paties kito žmogaus neadekvatumo problema ir jo atsakomybė. Kai kurių žmonių psichologinių traumų ar išsiugdyto gyvenimo būdo nepajėgūs pakeisti net psichologai ir psichiatrai. Tuo labiau, kad tokie žmonės patys profesionalios pagalbos ieško gana retai.

Ties čia įmanoma „gėrietės“ partnerės įtaka baigiasi.

Kiekvienoje iš pažiūros beviltiškoje santykių situacijoje, prieš priimant sprendimą skirtis, visada rekomenduoju moterims pažiūrėti kas vyktų pabandžius situaciją tinkamiau subalansuoti. Taip kadaise aš pati santykių krizę su specialistės pagalba paverčiau turiningu santuokos pokyčiu. Šis darbas nėra lengvas, reikalauja nemažai laiko ir neduoda absoliučios garantijos, kad viskas susiklostys gerai ir kartu laimingai pasensite (gal vieną dieną pati to nebenorėsite). Bet šis etapas leidžia prieš skyrybas įsitikinti ar tikrai viskas prarasta, kad vėliau nekankintų abejonės. Jums kaip moteriai padeda suprasti ir išmokti naujų psichologinių santykių kūrimo bei palaikymo pagrindų ir vingrybių (esu sąžiningas žmogus ir neturiu galvoje manipuliavimo). Leidžia užtikrinčiau jaustis naujų santykių kūrime, jei to prireikia, ir geriau numatyti ko galima iš jų tikėtis ilgalaikėje perspektyvoje. Šie žingsniai galbūt gali ne tik išgelbėti jūsų santykius, bet ir augina pasitikėjimą savimi bei konkurencingumą moterų tarpe.

Kadangi dirbu tik su moterimis, įprastai kalbu iš pozicijos moterims. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad toksiškumas pasitaiko ne tik vyrų, bet ir moterų tarpe. Tad ir vyrai gali susidurti su toksiškos partnerės neadekvatumu ir iš to kylančiais keblumais bei pasekmėmis. Jokiu būdu nenoriu atrodyti šališka ar sumenkinti kitos lyties poziciją. Siekiu vadovautis abipusiai teisinga logika, o ne aklai palaikyti kažkurią vieną pusę.

Vyrai ir moterys kartais tikrai nori būti laimingi kartu, tiesiog natūraliai dažnokai nesiseka sukurti tinkamos harmonijos šiame dviejų skirtingų asmenybių gyvenimo šokyje. Ypač tiems, kurie neturėjo iš ko tinkamai to išmokti, nes daugumos mūsų tėvams irgi nepavyko rasti tarpusavio laimės.

Jei norite pasigilinti plačiau, kviečiu į individualų, saugų ir nuoširdų moterišką pokalbį...